- nudrožti
- nudróžti vksm. Nudróžk mán pieštùką.
.
.
nudrožti — 1. tr. SD399, R, K nupjaustyti, nuskusti, nusmailinti: Nudrožk pusnagas drožtinai Užv. | refl. tr.: Smailiai nusidrožk paišelį – gražiau parašysi Sdb. 2. tr. drožiant, pjaustant pagaminti: Grėbliams dantis nudrožiau J. Nudrožk man lazdą Dov. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
perdrožti — 1. tr. iš naujo nudrožti: Nelygiai nudrožei botkotį, reiks perdrožt Kp. 2. tr., intr. sušerti, suduoti: Tai bjaurus žmogus: ar botagu perdroš, ar aptėkš Pš. Pardrožk vaiką diržu: visai jau pasileido Paį. Tėvas nebeapsikentė, perdrožė bernėkui Ob … Dictionary of the Lithuanian Language
drožikas — drožikas, droži̇̀kė dkt. Kóks ten droži̇̀kas, kad nemóka nė grėbliui dantų̃ nudróžti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
drožikė — drožikas, droži̇̀kė dkt. Kóks ten droži̇̀kas, kad nemóka nė grėbliui dantų̃ nudróžti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apdrožti — K 1. tr. R58 apipjaustyti, nusmailinti, aplyginti (drožtuvu): Apdrožk labiau kuoliuką, taip nelįs Ėr. Apdrožiau kartis su drožtuvu, dabar tegul džiūna Vvr. Kipalis be kampų, tik vienas šulas aukštesnis ir apdrožtas Plt. Apdrožiau jau visą kumpį,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apipjaustyti — iter. apipjauti. 1. SD223, R64, K, Dv aplink kiek nupjaustyti: Mėsas nuo kaulo apipjaustyk J. Duok alupką (pieštuką) appjaustyt (nudrožti) Mrp. | refl. tr.: Šitą obuolį gali valgyt, tik apsipjaustyk truputį Rm. 2. suraižyti: Vaikai stalą… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsiduonėti — apsivelti duona: Šviežią duoną riekiant, peilis apsiduonėja Švnč. Apsiduonėjo peilis, reikia nudrožti, tada atrieksi duonos Plš. duonėtis; apsiduonėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atidrožti — 1. tr. nupjaustyti, nulyginti (drožtuvu): Atidrožk šlėgos pašalius, kad neatšerpetotų teip veikiai Šts. 2. intr. atkirsti (kalbant): Karalius Vilius jaučiasi gerai atidrožęs I.Simon. | refl.: Tas berniukams atsidroždavo tuo pačiu saiku rš. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
dantis — dantìs, iẽs sm. (4), sf. Tlž; R, čio sm. Š, dantỹs Š, OG224, Gs, dañtis Gs (2) 1. anat. kaulinis organas burnoje ar snukyje maistui kramtyti (Dens): Krėslinis, krūminis dantis B. Ištrupėjusi dantìs KI56. Iltinės dañtys K. Pjaujamosios,… … Dictionary of the Lithuanian Language
drožti — drožti, ia, ė 1. tr. SD355, R, K su peiliu ar kitu aštriu įrankiu pjaustyti, smailinti, lyginti: Vaikas drožia šakalį Š. Drožiamosios staklės Š. Drožiantieji pjūklai naudojami glotniam išilginiam, skersiniam bei mišriam detalių pjaustymui rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language